Šaltiniai

Šventasis Raštas

Tomis dienomis, mokinių daugėjant, tarp graikiškai kalbančiųjų kilo nepasitenkinimas vietiniais hebrajais, esą kasdieniame aprūpinime būdavo aplenkiamos jų našlės. Tuomet Dvylika sušaukė mokinių susirinkimą ir pareiškė: „Nedera mums apleidus Dievo žodį tarnauti prie stalų. Todėl, broliai, nusižiūrėkite iš savųjų septynis vyrus, turinčius gerą vardą, pilnus Dvasios ir išminties. Mes juos paskirsime tam darbui, o patys toliau atsidėsime maldai ir žodžio tarnybai.“

Šis pasiūlymas patiko visam susirinkimui. Jie išsirinko Steponą, vyrą kupiną tikėjimo ir Šventosios Dvasios, Pilypą, Prochorą, Nikanorą, Timoną, Parmeną ir Mikalojų, prozelitą iš Antiochijos. Juos pristatė apaštalams, o šie melsdamiesi uždėjo ant jų rankas.

Taip pat ir diakonai privalo būti garbingi vyrai, ne dviliežuviai, ne besaikiai vyno gėrovai, ne geidžiantys nešvaraus pelno, bet saugantys tikėjimo slėpinį tyroje sąžinėje. Ir jie pirmiau turi būti išbandyti, o paskui, jei pasirodys esą be kaltės, tegul diakonauja. Moterys taip pat turi būti garbingos, ne šmeižikės, blaivios ir patikimos visuose reikaluose. Diakonai tebūnie tik kartą vedę, gerai tvarkantys savo vaikus ir namus. Kurie tinkamai diakonaus, įsigis garbingą laipsnį ir tikrą tikėjimo drąsą Kristuje Jėzuje.

 

Visuotinės Bažnyčios magisteriumas

Vatikano II Susirinkimas

  • Dogminės konstitucijos apie Bažnyčią Lumen gentium (1964 11 21) 29 skyrius:

Vienu laipsniu žemiau hierarchijoje stovi diakonai, kuriems rankos uždedamos „ne kunigauti, o tarnauti“. Sustiprinti sakramentinės malonės ir bendraudami su vyskupu bei jo kunigais, jie tarnauja Dievo tautai liturgijos, žodžio ir meilės tarnyba. Diakono pareiga – kompetentingos vadovybės pavedimu iškilmingai krikštyti, sergėti ir dalyti Eucharistiją, Bažnyčios vardu paliudyti ir palaiminti santuoką, nešti mirštantiesiems viatiką, skaityti tikintiesiems Šventąjį Raštą, mokyti ir raginti žmones, vadovauti tikinčiųjų garbinimui ir maldai, teikti sakramentalijas, vadovauti gedulo apeigoms ir laidotuvėms. Pasišventę meilės ir tvarkymo pareigoms, diakonai teatmena šventojo Polikarpo priesaką: „Tebūnie gailestingi, uolūs, tesilaiko Viešpaties, tapusio visų tarnu, tiesos“.

Kadangi pagal šiandienę lotynų Bažnyčios tvarką šias pareigas, tokias reikalingas Bažnyčios gyvenimui, pareigas daugelyje vietų vargiai galima atlikti, ateityje diakonatas galės būti atstatytas kaip tikras ir nuolatinis hierarchijos laipsnis. Įvairių rūšių kompetentingoms teritorinėms vyskupų bendrijoms, paties popiežiaus pritarimu, paliekama nuspręsti, ar dera ir kur dera įvesti tokius diakonus, kurie rūpintųsi sielomis. Popiežiaus sutikimu, šis diakonatas galės būti suteiktas brandesnio amžiaus vyrams, net gyvenantiems santuokoje, taip pat ir tinkamiems jaunuoliams, tačiau pastariesiems ir toliau turi galioti celibato įstatymas.

  • Dekreto dėl Bažnyčios misijinės veiklos Ad Gentes (1965 12 07) paskutinė 16 skyriaus pastraipa:

Kur vyskupų konferencijoms atrodys tinkama, tebūnie atkurtas diakonatas kaip pastovus gyvenimo luomas, laikantis Konstitucijoje apie Bažnyčią pateiktų nuostatų. Juk vyrus, iš tikrųjų atliekančius diakonų pareigas ar kaip katechetams skelbiant Dievo žodį, ar klebono arba vyskupo vardu tvarkant nuošalias krikščionių bendruomenes, ar vykdant artimo meilės darbus visuomenine ir labdaros veikla, pravartu sustiprinti ir glaudžiau susieti su altoriumi iš apaštalų paveldėtuoju rankų uždėjimu, idant, gavę sakramentinę diakonato malonę, jie sėkmingiau atliktų savo tarnybą.

Dvasininkijos kongregacija

Katalikiškojo auklėjimo kongregacija

 

Katalikų Bažnyčios Lietuvoje dokumentai

  • Nuolatinių diakonų lietuvoje ugdymo, gyvenimo ir tarnystės gairės | DOC | PDF || ~0,5 MB
    (Ratio institutionis et ratio studiorum diaconorum permanentium in Lituania) 
    Patvirtinta Katalikiškojo auklėjimo kongregacijos prefekto kardinolo Zenon Grocholevski dekretu (2006 06 09).
    Gairės patvirtintos Lietuvos Vyskupų Konferencijos posėdyje (2003  05 28–29).

 

Aktualu

daugiau >>