2024 m. spalio 11–13 d. įvyko antrasis būsimų diakonų pirmųjų kandidatūros metų susitikimas Kauno kunigų seminarijoje. Šį kartą buvome pakviesti dalyvauti kartu su vaikais.
Visa būsimiems nuolatiniams diakonams parengta programa jautriai atspindi garsiai išsakomus jų poreikius. Kiekvieną kartą atsiranda vis naujų veiklos idėjų, papildant jau esamas. Tokiu būdu galime kalbėti apie proporcijas visame kame ir toliau kelti sau klausimus: kaip proporcingai mes gyvename santykyje su savimi, su kitais ir su Dievu. Visa, kas vyksta kiekvieną kartą, kai mes susitinkame: buvimas Dievo akivaizdoje (šv. Mišių metu, adoracijoje, švenčiant Valandų liturgiją), paskaitos, brandaus emocinio dvasingumo praktika, bendrystė, mums leidžia aiškiau, drąsiau ir veiksmingiau ieškoti atsakymų į tuos pamatinius ir mums rūpimus klausimus. Visų šių susitikimų metu mes paaugame bendrystėje. Būdami visiškai skirtingi mokomės vieni iš kitų, džiaugiamės tiek savo, tiek ir kito “pažinimo” praplėtimu - tokios mintys sekmadienio pasidalinimuose skambėjo visų mūsų lūpose.
Programa buvo sudaryta ir vaikams: su stalo žaidimais, lauko krepšiniu, filmų žiūrėjimo vakarais. Bet labiausiai ypatingai tėvams įstrigęs, nepamirštamas momentas buvo jų patarnavimas šv. Mišiose. Visi apsirengę baltomis albomis dalyvavo procesijoje, o šv. Mišių metu, prie altoriaus, net ir patys mažiausieji, išlaikė žaismingą rimtį ir susikaupimą. Tai tikrai kėlė didžiulę nuostabą. Nedidelis būrys savanorių ir visi nuolankiai priėmę pasitikėjimo poziciją, galėjome stebėtis vaikų „išdidžia“ laikysena, šiuo atveju iš visiškai teigiamos pusės.
Šeštadienio šv. Mišios su būriu vaikų prie altoriaus atsitiktinai, o gal ir ne visai, sutapo su palaimintojo Karolio Akučio dienos minėjimu liturgijoje.