Kauno arkivyskupo generalvikaras vyskupas Algirdas Jurevičius lapkričio 3 d. dalyvavo Rotenburgo–Štutgarto vyskupijos (Vokietija) nuolatinių diakonų jubiliejuje. Pirmieji nuolatiniai diakonai po Vatikano II Susirinkimo buvo įšventinti Vokietijoje, Kelno arkivyskupijoje, o Rotenburgo–Štutgarto vyskupija buvo antroji, įvedusi nuolatinį diakonatą. Prieš penkiasdešimt metų joje buvo įšventinti devyni nuolatiniai diakonai. Šiuo metu Rotenburgo–Štutgarto vyskupija turi 290 nuolatinių diakonų, iš kurių trečdalis jau yra pensininkai, o kiti darbuojasi įvairiose vyskupijos sielovados srityse. Dalis jų turi pasaulietinį darbą, kuriame liudija krikščioniškojo gyvenimo vertybes.
Rotenburgo–Štutgarto vyskupija turi Diakonų rengimo centrą, kuris artimai bendradarbiauja su Nuolatinių diakonų ugdymo centru Kaune. Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje, žengiančiai tik pirmuosius žingsnius šioje srityje, nepaprastai vertinga vokiečių patirtis, nes jie yra nuėję ilgą nuolatinių diakonų rengimo kelią. Diakonas Erikas Thouetas, Diakonų rengimo centro vadovas Rotenburgo–Štutgarto vyskupijoje, yra dažnas ir laukiamas svečias Lietuvoje.
Diakonų jubiliejus prasidėjo Štutgarto katedroje šv. Mišiomis, kurioms vadovavo Rotenburgo– Štutgarto ordinaras vyskupas Gebhardas Fürstas. Kartu koncelebravo Mumbajaus kardinolas Oswaldas Gracias (Indija), Dublino arkivyskupas Diarmuidas Martinas, vyskupas Algirdas Jurevičius ir kunigai. Homilijoje vysk. G. Fürstas kalbėjo apie 1968 metų svarbą visuomenėje ir Bažnyčioje. Tais metais Rytų Europos visuomenė išgyveno žiaurius įvykius Prahoje, o Vakarų visuomenę siaubė vadinamoji seksualinė revoliucija, buvo nusisukta nuo pamatinių žmogiškųjų bei krikščioniškųjų vertybių. Tokiame slogiame istoriniame kontekste Bažnyčia atgaivino nuolatinį diakonatą. Diakonų tarnystė – liudyti pamatines krikščioniškąsias vertybes ir Bažnyčioje, ir visuomenėje, kur tikėjimo dar nėra, arba nukrikščionėjusioje visuomenėje, kur tikėjimo jau nebėra.
Šventiniame minėjime pagrindinį pranešimą skaitė kardinolas Oswaldas Gracias. Kardinolas akcentavo diakonų vaidmenį naujosios evangelizacijos kontekste. „Pasaulyje, kuriame šeimos vertybės vis menkiau atstovaujamos, vedusieji diakonai atlieka svarbų vaidmenį stiprindami krikščioniškosios šeimos suvokimą. Jie labiausiai iš visų kitų bažnytinių tarnysčių įkūnija Bažnyčios rūpestį dėl vargšų ir jam atstovauja. Savo tarnyste pasaulyje diakonai skatina ir kitus geros valios žmones darbuotis siekiant socialinio teisingumo“, – kalbėjo kardinolas.
Diakonų jubiliejaus šventime dalyvavo Tarptautinio diakonato centro prezidentas diak. Geraldas DuPontas (Teksasas, JAV), nuolatinių diakonų atstovai iš Austrijos, Anglijos bei Airijos. Diakonų tarnystės klausimai Visuotinės Bažnyčios kontekste buvo aptarti podiumo diskusijoje, kurioje dalyvavo kard. O. Gracias, arkivysk. D. Martinas, vysk. G. Fürstas, vysk. A. Jurevičius, diak. G. DuPontas. Diskusiją moderavo diak. E. Thouetas. Diskusijoje atsiskleidė diakoniškosios tarnystės turtingumas, įvairiose pasaulio vietose pasireiškiantis vis kitokiu aspektu. Akivaizdu, kad Katalikų Bažnyčioje nuolatiniai diakonai jau yra nebe egzotika, o būtinybė, sakramentiškai išreiškianti tarnaujančią Bažnyčią.
Šventėje ypač šiltai buvo pasveikintas diak. Josefas Ostheimeris, prieš penkiasdešimt metų priėmęs diakono šventimus. Sužinojęs, kad Lietuvoje nuolatiniai diakonai tik prieš metus pradėjo savo tarnystę, diak. J. Ostheimeris paprašė nuoširdžiai pasveikinti visus Lietuvos diakonus ir palinkėjo sekti tarnaujantį Jėzų.
Kauno arkivyskupijos informacija
Kauno arkivyskupijos pranešimą galima skaityti čia.