Gegužės 28-30 d. į Kauno kunigų seminariją antrųjų kandidatūros studijų metų aptarimui ir užbaigimui rinkosi nuolatiniai diakonystei besiruošiantys vyrai su savo žmonomis.
Penktadienio vakaro bendrystė prasidėjo kartu su seminaristais, baigusiais antruosius filosofijos studijų metus Kaune ir išvykstančius teologijos studijų į Vilniaus kunigų seminariją.
Šeštadienį, gegužės 29 d., aptarę bažnytinės teisės egzaminą su mons. kun. Artūru Jagelavičiumi, kandidatai į diakonus dalyvavo Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės palaikų perlaidojime Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje. Iškilmingai Eucharistijos liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, koncelebravo Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, prof. dr. prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, Kauno I dekanato dekanas monsinjoras Vytautas Grigaravičius, Kauno kunigų seminarijos rektorius kunigas Ramūnas Norkus, bylos vicepostulatoriai kunigai Nerijus Pipiras bei Robertas Urbonavičius bei kiti kunigai. Šv. Mišiose giedojo solistė Rita Preikšaitė.
Po Šv. Mišių Dievo tarnaitės Elenos Spirgelevičiūtės palaikai buvo perlaidojami jos gimtosios parapijos bažnyčios šventoriuje. Prasmingą šeštadienio veiklą vainikavo bendrystė prie vakarienės stalo.
Sekmadienį, švenčiant Švč. Trejybės iškilmę ir titulinius atlaidus Kauno kunigų seminarijos Švč. Trejybės bažnyčioje, šv. Mišioms vadovavo svečias iš Vokietijos, buvęs ilgametis Kauno kunigų seminarijos dėstytojas kun. dr. Domininkas Valentis SSD, koncelebravo seminarijos rektorius kun. Ramūnas Norkus. Būsimieji diakonai asistavo prie altoriaus.
Homilijos metu svečias, kalbėdamas apie Švenčiausiąją Trejybę, apžvelgė kiekvieną Asmenį atskirai, išryškindamas esmingiausias savybes ir veikimo būdus bei primindamas, kad kai mums būna sunku kreiptumėmės į Dievą Tėvą, kuris yra mylintis tėvelis – Abba ir kurio meilė geriausiai atsiskleidžia per Sūnaus kančią ant kryžiaus ir Šventosios Dvasios jėga apglėbia mus.
Po Šv. Mišių, peržiūrėjus vokišką filmą apie vienos šeimos išgyventą krizę ir atrastą ramybę, kuomet vyrui patyrus atsivertimą ir atradus nuolatinio diakonato kelią, kardinaliai pasikeitė jų gyvenimas, santykiai šeimoje, kiekvienas pasidalinome savo mintis, įžvalgomis, kas palietė širdį, kokias mintis sukėlė matyta istorija, liudijanti, kaip Dievas veikia žmonių gyvenimuose.
Antrieji studijų metai buvo užbaigti bendryste prie pietų stalo. Džiaugsmas bendrystę švęsti gyvai po tokio ilgo karantino laikotarpio.
Nuoširdžiai dėkojame Kauno kunigų seminarijos rektoriui kun. Ramūnui Norkui, visada svetingai priimančiam studijuojančius būsimus nuolatinius diakonus, virėjoms, kurios gardžiai ir sočiai maitina, dėstytojams, besidalinantiems savo žiniomis ir gyvenimiška išmintimi, ir visai Nuolatinio diakonato ugdymo komandai – centro komandos vadovui kun. Kęstučiui Geniui, dvasios tėvui br. Juozapui Marijai Žukauskui OFM, pastoracinės praktikos vadovui kun. teol. lic. Evaldui Vitulskiui, diak. Benui Ulevičiui ir koordinatorei Virginijai Malinauskienei už palydėjimą, rūpestį ir globą. Ačiū Jums.