Gruodžio 13-15 d. Kauno kunigų seminarijoje kandidatai į nuolatinius diakonus kartu su savo žmonomis dalyvavo advento rekolekcijose.
Rekolekcijų savaitgalis prasidėjo Šventosiomis Mišiomis Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Šv. Jurgio konvento koplyčioje, kurias aukojo Nuolatinių diakonų ugdymo centro dvasios tėvas br. kun. Juozapas Marija Žukauskas OFM. Vakarinės bendrystės metu, sušildyti spragsinčio židinio šilumos ir jau tapusios vienos didelės šeimos artumo, dalinomės savo džiaugsmais, rūpesčiais keliaujant pasirinktu pašaukimo tarnystei keliu.
Ypatingas buvo šeštadienio Šventųjų Mišių šventimas, kurių metų Martynas Vasiliauskas iš Kauno arkivyskupijos buvo paskirtas kandidatu į nuolatinius diakonus. Iškilmingai Eucharistijos liturgijai Šv. Jurgio konvento koplyčioje vadovavo Kauno arkivyskupijos apaštališkasis administratorius vysk. dr. Algirdas Jurevičius, kartu meldėsi br. kun. Juozapas Marija Žukauskas OFM ir br. kun. Rolandas Taučius OFM.
Homilijoje vyskupas priminė, kad „lengva būti Jėzaus mokiniais, kai yra gera, kada viskas sekasi, bet kai iškyla sunkumai, keliame klausimus. Dievas kviečia Juo sekti ir duoda kryžių. Pats Jėzus nešė kryžių. Bet su kryžiumi niekas nesibaigia, nes kryžius veda į gelmę. Nesikoncentruoti į patį kryžių, bet jį priimti, pabučiuoti ir žinoti, kad jis veda į prisikėlimą.“ Ir nepamiršti, kaip sakė ganytojas, „viskas išeina į gera mylintiems Dievą.“
Po Šventųjų Mišių pasidžiaugti ir pabūti drauge su naujai paskirtu kandidatu į nuolatinius diakonus bendrystei prie arbatos puodelio prisijungė ir Jo Ekscelencija vyskupas Algirdas Jurevičius.
Rekolekcijų metu br. Juozapas Marija priminė, kad žmogus ir gyvūnai sukurti tą pačią dieną, tik Dievas žmogui įkvėpė savo dvasią. Todėl jei pametame Dievą, labai greita galime pamesti ir savo žmogiškumą. Ydos yra kaip tie žvėriukai, gyvenantys mumyse. Tam, kad juos galėtume suvaldyti, reikia įvardinti. Tad Dykumos ir Bažnyčios tėvai davė ydoms pavadinimus. Ir žinant, kokia yda - žvėriukas gyvena manyje, turiu praktikuoti jai priešingą savybę - dorybę. Tačiau blogiausia, kad šių dienų visuomenėje kai kurios ydos yra tapusios normomis ir net dorybes, ypatingai puikybė, gali paversti nuodėmėmis. Tad, kalbant apie ydas, labai svarbu žvelgti eschatologiškai, kada susitikimo su Viešpačiu Teisėju metu nei pasislėpsi, nei išlaisvinsi savęs.
Sustoti ir apmąstyti, padėkoti ir pavesti rūpesčius Jėzui, suklupome prie Švenčiausiojo Sakramento adoracijai ir gydančios Jo meilės paliesti per Susitaikinimo sakramentą paruošėme širdis Šv. Kalėdų stebuklui ir džiaugsmui.
Sekmadienį, susirinkę į Nuolatinių diakonų ugdymo centrą, apibendrinome rekolekcijose palietusias mintis ir pasidalinome savo patirtimi peržvelgdami ydas bei kokią įtaką jos daro emociškai brandžiam dvasingumui.
Savaitgalio bendrystę užbaigėme pasimaitinę dvasiniu maistu Šventųjų Mišių aukoje ir pastiprinę kūnus prie pietų stalo Kauno kunigų seminarijoje.
Ypatingai dėkojame kun. Kęstučiui Geniui už šiltą ir dėmesingą rūpestį, pasiaukojimą, už padovanotas viatikines kandidatams, kad jie eidami pas ligonius stiprintų atvirumo ir tarnystės dvasią; Virginijai Malinauskienei, kuri lydi savo nuolatiniu buvimu ir padrąsinimu; br. kun. Juozapui Marijai Žukauskui OFM už gilius pamokymus, paliečiančius sielos gelmes; vysk. dr. Algirdui Jurevičiui už bendrystę ir šiltą žodį; kun. Evaldui Vitulskiui už buvimą drauge Susitaikymo sakramento metu; Kauno kunigų seminarijos virėjai, kuri džiugina skaniu maistu.