Po vasaros atostogų, 2013-ųjų rugsėjo mėnesį, Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, Šventųjų Mišių metu, Viešpaties, tikinčiųjų bendruomenės ir aspirantų šeimų akivaizdoje, Kauno arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui SJ, Nuolatinių diakonų ugdymo centro vadovas kunigas Kęstutis Genys pristatė septynis šeimas bei profesijas turinčius vyrus – Nerijų Čapą OFS, Darių Chmieliauską, Audrių Jasinską, Arūną Jurčių, Kastantą Lukėną, Beną Ulevičių ir Darių Venčkauską bei paprašė skirti juos kandidatais į nuolatinius diakonus. Po homilijos visi septyni aspirantai artinosi prie ganytojo ir nustatytomis apeigomis buvo paskelbti kandidatais į nuolatinius diakonus.
Pirmieji studijų metai buvo intensyvūs ne tik dvasine, bet ir ugdymo prasme – teko „sugraužti“ nemažai literatūros, paprakaituoti rašant rašto darbus ir visa tai – neapleidžiant kasdieninių pareigų – šeimose ir darbovietėse. Tiesa, nors ir dėstytojų pavardės, kaip antai – dr. Valdas Mackela, dr. Artūras Lukaševičius, kun. Artūras Kazlauskas, dr. Lina Šulcienė, kun. Algirdas Akelaitis ir kitos, kalba už save – rimtų dalykų rimti dėstytojai, tačiau metai buvo palaiminti – visi laukdavome studijų savaitgalių. Metų kulminacija, kaip ir parengiamaisiais metais – dvasinės pratybos Kulautuvoje, tik šį kartą – 10 dienų ir egzaminų savaitgalis Šiluvoje, į kurį sugūžėjome su šeimomis. Kol vyrai „atsiskaitinėjo“, žmonos užsiėmė bibliodrama, o vaikai linksmai klegėjo.
Netruko prabėgti dveji metai ir jau gavome paskyrimus į parapijas, kur per vasarą atliksime liturginę ir pastoracinę praktiką, o rudenį vėl rinksimės bendrai maldai ir studijoms.