Sekmadienio rytą popiežius Pranciškus aukojo Mišias Šv. Petro aikštėje, kuriose dalyvavo diakonai iš viso pasaulio, Romoje švenčiantys jiems skirtas Gailestingumo jubiliejaus dienas. Vatikane šią dieną buvo švenčiamos ne Devintinės, kaip daugelyje šalių, bet Devintasis eilinis sekmadienis, tad ir Mišių Evangelijoje buvo kalbama ne apie duonos padauginimo stebuklą, bet apie šimtininko tarno pagydymą. Komentuodamas šį epizodą, o taip pat pirmąjį Mišių skaitinį iš šv. Pauliaus laiško galatams, popiežius Pranciškus homilijoje kalbėjo apie diakono tarnystę.
„Kristaus tarnas“ (Gal 1,10) ir „apaštalas“ (Gal 1,1) – taip laiške galatams save apibūdina šv. Paulius. Du terminai – tarnas ir apaštalas – vienas kitą papildo ir negali būti vienas nuo kitos atskirti. Jie yra tarsi dvi to paties medalio pusės. „Kas skelbia Jėzų yra pašauktas ir tarnauti ir kas tarnauja – skelbia Jėzų, - kalbėjo Pranciškus. Kitaip tariant, jei evangelizavimo misiją kiekvienas krikščionis yra gavęs Krikšto metu, tai tarnavimas turi būti tos misijos vykdymo būdas, vienintelis būdas, kuriuo ją vykdo Kristaus mokinys“.
Nuo ko turime pradėti, kad būtume geri ir ištikimi tarnai (plg. Mt 25,21)? Pasak popiežiaus, pirmas žingsnis turi būti atvirumas, geranoriškumas. Tikras tarnas mokosi atidėti į šalį savo norus, kiekvieną dieną lavina sugebėjimą aukotis, nebūti pats sau tikslu. „Kas tarnauja, tas nėra pavydus savojo laiko saugotojas, bet atsisako būti savo dienos šeimininku. Jis žino, kad ne jam priklauso jo gyvenimo laikas, bet kad yra Dievo dovana, kurią ir jis savo ruožtu turi dovanoti. Kas tarnauja, vergiškai nesilaiko iš anksto nustatyto kalendoriaus, bet turėdamas klusnią širdį yra pasiruošęs ir tam kas nenumatyta. Jis visada pasiruošęs patarnauti broliui, nebijo nenumatytų situacijų, kiekvieną dieną laukiančių Dievo staigmenų. Tarnas atveria savo laiko ir savo erdvės duris visiems, taip pat ir tiems, kurie beldžiasi ne laiku“.
Taip pat ir šios dienos Evangelija kalba apie tarnus – šimtininko tarną, kurį pagydė Jėzus ir patį šimtininką, kuris tarnauja imperatoriui. Stebina ir žavi šimtininko nuolankumas: „Viešpaties, nesu vertas“. Jis jus galėjo kitaip elgtis, galėjo naudodamasis savo turima valdžia reikalauti, kad Jėzus pagytų jo tarną, galėjo netgi priversti Jėzų ateiti į namus. Tačiau jis nekelia balso, nusižeminęs prašo Jėzų pagalbos. Tokie, pasak popiežiaus, turi būti krikščioniškojo tarnavimo bruožai - romumas ir nuolankumas.
„Po apaštalo Pauliaus ir šimtininko, šios dienos skaitiniuose matome ir trečią tarną – tą, kurį Jėzus pagydė. Tam tikra prasme, jame mes atpažįstame save pačius, - sakė Pranciškus. Kiekvienas iš mūsų esame labai brangūs Dievui, jo išsirinkti ir mylimi, pašaukti tarnauti. Kiekvienam iš mūsų laibai reikia, kad jis mus pagydytų“.
Nuolankumas, pasak popiežius, yra labai svarbus ir diakono tarnystės bruožas. Popiežius ragino diakonus kiekvieną dieną melstis, kad Jėzus juos gydytų, kad darytų juos panašius į save. „Brangūs diakonai, kiekvieną dieną maldoje prašykite šios malonės. Aukokite Viešpačiui savo darbus, visus netikėtumus, nuovargį ir viltį. Aukokite savo gyvenimą Viešpačiui ir prašykite, kad Viešpats būtų jūsų gyvenime“.
***
Mišioms pasibaigus, kartu su jų dalyviais popiežius Pranciškus kalbėjo „Viešpaties angelo“ maldą. Šia proga dar kartą sveikino į Romą atvykusius diakonus, visus prašė melsti Mergelės Marijos užtarimo diakonams, tarnaujantiems visame pasaulyje. Popiežius taip pat paminėjo trečiadienį, birželio 1-ąją, minimą Tarptautinę vaiko dieną bei tą pačią dieną Sirijos katalikų ir ortodoksų iniciatyva rengiamą maldos akciją už taiką, kurioje visų pirma bus meldžiamasi už vaikus. „Sirijos vaikai, - sakė popiežius, - kviečia viso pasaulio vaikus kartu su jais melstis už taiką“.
Vatikano radijo pranešimą galite rasti čia.
Diakonų jubiliejaus Romoje Šv. Mišių Šv. Petro aikštėje vaizdo įrašą galite rasti čia.