Klausimai ir atsakymai

Į Jūsų klausimus atsako kun. Kęstutis GENYS.

Klausimus siųskite ndiakonatas@gmail.com.

Įprastomis sąlygomis ne. Atsiliepdamas į Dievo kvietimą būti nuolatiniu diakonu, žmogus apsisprendžia tarnauti Dievo tautai būtent šioje pozicijoje. Dažniausiai nuolatiniai diakonai yra vedę vyrai, juos saisto įsipareigojimas šeimai, taip pat ir su jos išlaikymu susijusi įvairi komercinė, politinė, taip pat visuomeninė veiklos, leidžiančios jam pragyventi ir išlaikyti šeimą.

Vyskupas specialiu dekretu tiek kunigą, tiek diakoną skiria ir siunčia atlikti tarnystes. Jie abu vienybėje su vyskupu dalyvauja Dievo Tautos ganomojoje veikloje, bet jų veiklos, raiškos būdai ir atsakomybės yra skirtingi, apibrėžti vyskupo dekretu ir kitomis Bažnyčios kanonų teisės nuostatomis.

Kunigas, teikdamas sakramentus, veikia Kristaus asmenyje ir yra Dievo Meilės Ženklas žmogui. Kaip tai suprasti? Kartu su bendruomene švęsdamas Eucharistiją ar būdamas asmeniniame santykyje su penitentu Atgailos sakramento metu, kunigas `` atspindi patį Jėzų Kristų. Minėti du sakramentai rezervuoti būtent kunigystės tarnystei.

Diakonas kaip ir kunigas yra pašaukti skelbti Šventąjį Raštą. Ši tarnystė labai ryškiai matoma per jo įšventinimo apeigas: vyskupas diakonui apeigų metu viešai įteikia Evangelijos knygą. Taigi diakono pašaukimas yra glaudžiai susijęs su evangelizacija bei katekizacija. Diakono artimo meilė regimu būdu išsiskleidžia, atliekant jam skirtus artimo meilės bei pagalbos darbus, gaivinant atskiras bendruomenės bažnytinio gyvenimo sritis. Diakono tarnystės negalime sumenkinti iki socialinės tarnybos. Diakono tarnystės pašaukimo dvasios – šaknų ir tikslo – turime ieškoti Eucharistijoje. [Diakono tarnystės pašaukimo šaltinis ir tikslas – Eucharistija.]

Vatikano II Susirinkimas diakoniškąją tarnybą apibūdina kaip trejopą „liturgijos, žodžio ir meilės tarnybą“ (45). Taip išreiškiamas diakoniškasis dalyvavimas vienatiniame ir trejopame Kristaus munus per su šventimais susijusią tarnybą: diakonas yra „mokytojas, nes skelbia ir aiškina Dievo žodį; šventintojas, nes susijęs su Krikšto sakramento, Eucharistijos ir sakramentalijų teikimu, kaip 'Kraujo tarnautojas' dalyvauja šv. Mišių šventime, sergi ir dalija Eucharistiją; vadovas, nes gaivina bendruomenę ar kurią nors bažnytinio gyvenimo sritį“ (46). Diakonas taip pat talkina ir patarnauja vyskupams ir kunigams, kurie vadovauja visai liturgijai, prižiūri mokymą ir veda Dievo tautą.

Tarnaudami tikinčiųjų bendruomenei, diakonai privalo „be išankstinių nusistatymų ir netikusių iniciatyvų bendradarbiauti įgyvendinant krikščionių vienybę“ (47), plėtodami „žmogiškąsias savybes, darančias asmenį kitiems priimtiną bei vertą pasitikėjimo, rūpindamiesi savo kalba bei gebėjimu puoselėti dialogą, kad galėtų įgyti tikrai ekumeninę nuostatą“ (48).

(pagal Diakonų rengimo dekretą)